- krutinėti
- krutinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. dem. krutėti 1: Jo ūsai krutinėjo: matyt, kad jis kramtė kartųjį tabaką P.Cvir. 2. DŽ iter. krutinti 1: Namų pasiilgęs geras arklys noromis bėgo; nereikėjo nė vadelių krutinėti Vaižg. 3. iter. krutėti 9: Krutinėdamas potruput kasdien po miestą, aplankiau rš. 4. iter. krutėti 6: Nebegali senis, bet apie namus da krutinė́ja Ds. Kur jūsų vyreliai? – Krutinė́ja pamažel Prng. 5. iter. krutėti 7: Jau perniai šituo metu nor ne visur, ale jau krutinėjom Prng. \ krutinėti; apsikrutinėti; atkrutinėti; įkrutinėti; užkrutinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.